Pietų Sibiras
Išvaizda
Pietų Sibiras – pietinė Sibiro dalis, išskiriama pagal tam tikrus kriterijus:
- Pagal fizinius geografinius ypatumus:
- Pietų Sibiras – kalnų šalis, besidriekianti daugiau kaip 3 tūkst. km nuo Vakarų Sibiro lygumos vakaruose iki Zėjos-Burėjos lygumos rytuose. Plotis nuo 200 iki 800 km. Pietinė riba brėžiama Rusijos valstybės siena su Kazachstanu, Mongolija ir Kinija.
- Pietų Sibiro fizinė geografinė sritis, teritorija tarp Čulymo vidurupio vakaruose, Biriusos plynaukštės rytuose ir Vakarų ir Rytų Sajano pietuose.
- Pietų Sibiro kalnų agrolandšaftinė sritis
- Pagal reljefą (kalnuotas kraštas, kurį sudaro pakaitomis išsidėstę kalnagūbriai ir tarpkalninės dubumos):
- Pagal tektoninę ir geologinę sandarą. Pietų Sibiro kalnai pasižymi seismiškumu.
- Pagal istorinė etnografinį principą.
Reljefas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pietų Sibire skiriami šie reljefai:
- alpinis aukštikalnių reljefas;
- vidutinių kalnų reljefas;
- žemų kalnų reljefas;
- senoviniai nulyginti paviršiai;
- tarpkalninės dubumos.
Pietų Sibiro klimatas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Klimatas ryškiai žemyninis:
- Žiemos šaltos, vidutinė sausio temperatūra nuo -17 iki -20 °C.
- Vasaros šiltos, vidutinė liepos temperatūra nuo +18 iki +19 °C.
Kritulių kiekis mažėja iš vakarų į rytus, nuo 600 mm iki 400 mm.
Fauna
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kalninės gyvūnų rūšys:
- apie 90 rūšių žinduolių.
- virš 400 rūšių paukščių.
Stepinės rūšys:
- žinduoliai: antilopė dzerenas, kiškis tolajus, sibirinis kiškiašoklis, tarbaganas, daūrinis staras, mongolinis pelėnas, stepinis šeškas, šermuonėlis, vilkas, rudoji lapė, manulas, altajinė žebenkštis, raudonasis vilkas.
- paukščiai: rudoji antis, kalninė žąsis, gervė gražuolėlė, mongolinis stepinis vieversys, paprastasis uolažvirblis, mongolinė dykuminė sniegena.
Kalnų taigos rūšys:
- žinduoliai: taurusis elnias, muskusinė kabarga, briedis, sibirinis ožys, azijinis burundukas, kirstukas, pelėnas, voverė, kiškėnai, lokiai, lūšis, ernis, sabalas, žebenkštis, šermuonėlis, šeškas.
- paukščiai: kurtinys, tetervinas, jerubė, geniai, strazdai, riešutinė.
Aukštikalnių rūšys:
- žinduoliai: stirna, sibirinis ožys, kalninis avinas, muskusinė kabarga, taurusis elnias, starai ir kiškėnai, o kalnų tundroje – laukiniai šiauriniai elniai.
- paukščiai: kurapka, altajinis ularas, geltonsnapė alpinė kuosa.
Versliniai gyvūnai: sibirinis šeškas, šermuonėlis, rudoji lapė, starai, kurtinys, jerubė, kurapka.
Aklimatizuoti gyvūnai: dėmėtasis elnias, usūrinis šuo.
Vidaus vandenys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Upės: Jenisiejus, Argūnė, Bija, Katūnė, Obė, Selenga, Šilka, Tomė
- Ežerai: Baikalas, Teleckojė
- Tvenkiniai: Bratsko, Krasnojarsko, Sajanų-Šušenskojės
Ištekliai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pietų Sibiro teritorijoje aptiktos šios iškasenos: varis, cinkas, švinas, auksas, sidabras, alavas, gyvsidabris, volframas, molibdenas, geležis, brangieji ir pusbrangiai akmenys, žėrutis, grafitas, asbestas.
Reti: manganas, titanas, rusvoji anglis, akmens anglis (Kuzbasas).
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Михайлов Н. И., Горы Южной Сибири, М., 1961.
- Горы Южной Сибири в книге: Гвоздецкий Н. А., Михайлов Н. И. Физическая география СССР. М., Мысль, 1978.